Daug kas čia, Sacharos tremtinių stovyklose, yra atvirkščiai priešinga tam, kas ten, Europoje.
Mums įprastas priešpilnis mėnulis (beigi delčia) – stačias, visad pasiruošęs pulti dirbti kaip teisingas kapitalistinis pilietis, – čia gi patogiai sau gulinėja ant nugaros… atsipalaidavęs, lyg kokiam nematomam hamake.
Vanduo, kurį mes taip įpratę švaistyti, čia yra vertas aukso (ne tiesiogine prasme, nes čia jo net ir už daug pinigų nusipirkti neišeis). Tačiau elektra ir dujos, kurias Europoje esame vis labiau priversti taupyti, čia – pigios ir gausios.
Sacharos degalinėje visas dėmesys skiriamas kurui ir jokio – įmantriems prekių ženklams ar ištaigingoms reklamoms. Užtat degalinė čia – spalvinga, o aplinkui vienintelė aptinkama spalva yra smėlio.
Kalbant apie spalvas, degalinėje dirbantys vyrukai paprašė manęs juos nufotografuoti. Vienas juokavo, kad nuotrauka bus „juodai balta“.
Taip ir yra.
Data: 2025 m. sausio 28 d.
Fotografija: Andrius Mažeika
Kiti įrašai
6 kovo, 2026
Didis gyvenimas
Džipe visu garsu skambant Johno Lee Hookerio dainai „Big Legs Tight Skirt“…
10 vasario, 2026
Kaip žydi ašaros
Kas dvidešimt tūkstančių metų Sachara virsta žalia savana. Vėl atsiranda,…
26 rugsėjo, 2025
Įkvėpti
Rašau iš ligos patalo. Galų gale visur aplink choru girdėtas kosulys prisivijo…






